Jūsų knygą įsigyjau suintriguota minčių apie vadybą ir komandinį darbą.

Knygą skaityti baigiau su ašaromis akyse: “…kokia aš, koks tu, tokia ir Lietuva!”

Odisėjos metu buvau paskendusi asmeniniuose rūpesčiuose. Dabar suprantu kiek metų praradau savęs pažinime.
Knyga įkvepia gryninti tiklus, vertybes, norus ir galimybes. Kilo didelis pasididžiavimo jausmas kapitono stiprybe ir išmintimi išgyvenant audras Jūsų laive su Jūsų likimo draugais.

Aš nepanorau būriuoti, bet aš didžiuojuosi, kad esu lietuvė. Myliu savo kraštą – miškus, laukus, jūrą. Myliu kaimus ir miestus, myliu žmones ir mūsų istoriją.

Mano seneliai buvo tremtiniai. Dabar supratau, kas juos saugojo amžino įšalo žemėje: meilė gimtinei, kalbai, artimam jų širdyse, tikslas – grįžti namo jų protuose.

Ačių už nuostabią knygą!

Su pagarba,