Pauliaus Kovo knyga „Gyvenimas audroje“ užkabino nuo pirmų eilučių, nes laisvalaikiu esu aviatorė, o buriavimas ir aviacija turi du bendrus draugus – meteo ir komandą. Būdamas jūroje ar pakilęs virš žemės ir vandens privalai susidraugauti su vėju ir jo motina Gamta. Tuo metu veiki ne tai ką Tu nori, o tai ką Ji tau be žodžių iškalbingai nurodo. Mes visi jos klausantys esame jos mylimi vaikai ir visai nesvarbu kokias pareigas užimi ten, žemėje, nesvarbu kas yra tavo tėvai, nesvarbu kokie įtakingi ar nelabai yra tavo draugai, esi gražus ar nelabai, visi mes esame lygūs. Kai tai supranti, gyvenimas žemėje tampa paprastas ir mielas. Komanda yra ta, kuri pasiekia bendrą tikslą. Mūsų bendras tikslas yra susidraugauti su Gamta, kiekvieno iš mūsų tikslas yra nugalėti save. Paulius Kovas aiškiai pasako – jei tai sugebi padaryti jūroje, tai padarysi ir gyvenime. Jo aprašyti gyvenimo momentai yra jo ir jo kolegų išgyventi, todėl jie yra tokie artimi ir suprantami. Manau, kad šią Tūkstantmečio odisėjos istoriją turi išgirsti visas pasaulis ir kuo greičiau.